Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) paskelbė nutarimą byloje Galakvoščius prieš Lietuvą (peticijos Nr. 11398/18), pripažindamas pareiškėjo peticiją dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nepriimtina.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas A. Galakvoščius dalyvavo 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimuose – buvo iškeltas kandidatu į Alytaus miesto savivaldybės tarybos narius politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąraše. Šios politinės partijos jis taip pat buvo iškeltas kandidatu į Alytaus miesto savivaldybės tarybos narius – merus. Kadangi pareiškėjas ėjo su savivaldybės tarybos nario statusu nesuderinamas pareigas, t. y. dirbo Alytaus nakvynės namų direktoriumi, remiantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 str. 3 d., turėjo sumokėti 2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio rinkimų užstatą (1 364,7 Eur). Šios partijos kandidatų sąrašui bei kandidatui į merus nesurinkus 3 procentų rinkėjų balsų, remiantis tuo metu galiojusiu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 str. 5 d., Vyriausioji rinkimų komisija sumokėto rinkimų užstato pareiškėjui negrąžino.

Šioje byloje EŽTT vertino, ar institucijų atsisakymas grąžinti pareiškėjui sumokėtą rinkimų užstatą vien dėl to, kad partijos sąrašas nesurinko 3 procentų rinkėjų balsų, nepažeidė pareiškėjo nuosavybės teisių.

EŽTT visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu, kai pareiškėjas dalyvavo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, vidaus įstatymai numatė, kad už dalyvavimą rinkimuose sumokėtas užstatas bus grąžintas tik tuo atveju, jei, inter alia, partijos sąrašas surinks ne mažiau kaip 3 procentus rinkėjų balsų. Pareiškėjas nė vienoje proceso stadijoje neteigė, kad šis reikalavimas jam nebuvo žinomas ar numatomas, kai jis savo noru sumokėjo rikimų užstatą.

Pareiškėjas teigė, kad užstato grąžinimas buvo nepagrįstai siejamas su partijos surinktų balsų procentine dalimi. Jis kėlė šį klausimą vidaus teismuose ir prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau teismai nusprendė, kad, atsižvelgiant į rinkimų svarbą, buvo pagrįsta reikalauti, kad kandidatai pademonstruotų tam tikrą visuomenės palaikymą arba garantuotų savo ketinimų rimtumą sumokėdami rinkimų užstatą; jie taip pat nustatė, kad įstatymų leidėjo pasirinkta priemonė nebuvo akivaizdžiai neproporcinga siekiamam tikslui. Be to, vidaus teismai, remdamiesi, inter alia, Konstitucinio Teismo praktika, nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjo ginčijamų teisės nuostatų atitiktimi Konstitucijai.

Šiuo atžvilgiu EŽTT pakartojo, jog negalima teigti, kad kyla teisėtų lūkesčių, kai yra ginčas dėl teisingo nacionalinės teisės aiškinimo ir taikymo, o pareiškėjo pateiktus argumentus nacionaliniai teismai vėliau atmeta.

EŽTT žino, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, numatančios užstato grąžinimą, buvo pakeistos ir kad pareiškėjo skundžiamas teisinis reguliavimas nebeegzistuoja. EŽTT nenorėjo spekuliuoti, dėl kokių priežasčių buvo pakeistos minėto įstatymo nuostatos, tačiau jis nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad šie įstatymo pakeitimai savaime parodė, kad ankstesnis teisinis reglamentavimas buvo ydingas.

Atitinkamai EŽTT negalėjo pripažinti, kad, remiantis bylai aktualiu laikotarpiu galiojusiais vidaus teisės aktais, pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo sumokėtas rinkimų užstatas bus grąžintas, jo partijai nesurinkus 3 procentų rinkėjų balsų. Todėl pareiškėjo skundas nėra susijęs su jo „nuosavybe“, kaip apibrėžta Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, ir ši nuostata netaikytina.

Tuo remiantis darytina išvada, kad pareiškėjo skundas pagal Pirmojo protokolo 1 straipsnį yra nesuderinamas ratione materiae su Konvencijos ar jos protokolų nuostatomis ir turi būti pripažintas nepriimtinu pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalį.

EŽTT nutarimas byloje Galakvoščius prieš Lietuvą (anglų kalba)